2010-10-29 Metadonas kalėjimuose

Dėl planų išplėsti narkotikų vartojimą Lietuvoje

 

Narkotikų legalizavimo šalininkai stengiasi primesti Lietuvai narkotikų vartojimo įteisinimą kalėjimuose, jau nebe pirmi metai darydami spaudimą kalėjimų administracijai, kad ji sutiktų vykdyti „gydymo” programas, pagrįstas pavojingo sintetinio narkotiko metadono taikymu.

Atkreipiame dėmesį, kad:

            1. Naudojantys heroiną narkomanai, patekę į metadono, kuris yra sintetinis heroino pakaitalas, programą, dažniausiai tampa priklausomi ir nuo šio narkotiko. Taip ligonis įgyja dvigubą priklausomybę. Specialistai teigia, kad  nuo metadono priklausomus ligonius detoksikuoti (nuodus iš organizmo išvalyti) yra labai sunku, nepalyginamai sunkiau, negu apsinuodijimo heroinu atveju. Taigi, taikant tokį gydymą, narkomanas gali tapti „pririštas prie narkotiko“ amžinai.

            2. Škotų profesoriaus McKegeney 2006 m. paskelbtoje tyrimų ataskaitoje,  pagrįstoje apklausa 695 narkotikų vartotojų, nustatyta, kad iš tų, kurie dalyvavo pagrindinėje gydymo programoje – taikant metadoną – tik 3,4 % buvo „švarūs“. Iš tų, kurie gydėsi ligoninėje, visiškai nevartojant metadono, pasveiko 29,4 %.

            3. Kiek anksčiau profesorės Džinos Bel (Jeanne Bell) ir profesoriaus Antonio Bastilo (Anthony Bustill) Edinburgo universitete atlikti tyrimai parodė, kad jaunų, nuo metadono priklausomų asmenų, smegenų pažeidimo lygis paprastai pasitaiko tik gerokai vyresniems asmenims ir yra panašus į Alcheimerio ligos ankstyvasias stadijas. Tai patvirtina ir iš Olandijos gauti pranešimai, kad steigiami specialūs namai anksti senstantiems metadono narkomanams. Iš 1999 metais Londono Universitete ir Psichiatrijos institute atliktų tyrimų matyti, kad didinant paciento metadono dozę, didėja jo potraukis heroinui.

            Tyrimas taip pat patvirtino, kad tuo atveju, kai narkomanai atsisako narkotikų, išryškėja akivaizdi socialinė nauda. Iš tų, kurie tapo “švarūs”, maždaug 59 % įsidarbino arba pradėjo lankyti švietimo kursus, ir tik 29 % taip pasielgė iš tų, kurie ir toliau vartojo narkotikus.

            4. Ideali vieta, kurioje narkomanas galėtų atprasti nuo narkotikų, netgi netaikant jokio gydymo, yra kalėjimas. Tačiau užuot išnaudojus galimybes patikimai atskirti narkomaną kalėjime nuo narkotikų, tobulinant laikymo jame būdus, stengiamasi kaliniui sudaryti sąlygas narkotikus vartoti ir toliau, nepaisant pasekmių jo sveikatai. Narkotikai sveikatą pakerta, žmogus tampa ir kitų ligų, kaip, pvz., džiova, auka. Išleistas iš kalėjimo jis perduoda tas ligas daugeliui kitų.

            5. Taikant gydymo narkotikais metodus neišvengiamai didėja narkotikų apyvarta visuomenėje, narkotikai tampa kasdienybe, mažėja visuomenės jiems priešinimasis, didėja visuomenės narkotizavimosi laipsnis bei narkotikų poreikis. Todėl tikėtina, kad tokių iniciatyvų tikslas nėra gydymas, o veikiau legalaus narkotiko metadono platinimas ir ligonių narkotinės būklės palaikymas, siekiant teisėtomis priemonėmis padidinti skaičių narkomanų, kurie ateityje darytų spaudimą visų lygių valdžiai, reikalaudami legalizuoti narkotikus.

            Suprantama, kad toks požiūris į kalinį ir pasinaudojimas juo siekiant minėtų tikslų, yra nežmoniškas. Tačiau tokia pozicija yra priimtina tiems, kas linkęs aukoti kalinio sveikatą ir gyvybę vardan savo ramybės ir patogumų. Kas imsis atsakomybės tokią padėtį pakeisti vardan kalinių, vadinasi, ir visuomenės sveikatos bei gerovės?

 

 Visuomeninės  organizacijos

„Tėvai prieš narkotikus” pirmininkas

Jurgis Gediminas Jakubčionis

 

Nuotrauka: Jill