2010-09-16 Tyrimas

Tėvų dalyvavimas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijoje

Vykdant Lietuvos blaivybės fondo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ paprojektį „Blaivi karta“  (sutarties NR. 2004-LT0008-NVO-1EEE/NOR-02-033) buvo atliktas tyrimas – surengta tėvų apklausa, norint suvokti esamą padėtį, įvertinti tėvų nuostatas ir įgūdžius, poreikį ir galimybes šviestis ir aktyviai įsitraukti į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos veiklą ir nustatyti optimalias Lietuvos blaivybės fondo tolesnės veiklos kryptis.

           Nuostatos, požiūris į psichiką veikiančias medžiagas pradeda formuotis nuo pat ankstyvos vaikystės, o visas socializacijos procesas prasideda šeimoje ir plečiasi, nulemdamas bendraamžių, kitų suaugusiųjų asmenų gyvenimo ir elgesio modelį. Tėvai yra pirmieji savo vaiko mokytojai. Todėl labai svarbi jų kompetencija, gebėjimas ugdyti savo vaikų tinkamas nuostatas ir įgūdžius tabako, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo prevencijos požiūriu.

           Tėvų (globėjų) tyrimui atlikti buvo parengta struktūrizuota anketa, kurią tėvai pildė prisilaikant anonimiškumo principų. Atliktas tyrimas yra orientacinio pobūdžio, jo apimtis -  514 tėvų (globėjų), auginančių mokyklinio amžiaus vaikus. Atranka atsitiktinė, tyrime dalyvavo pažangūs tėvai, besirūpinantys vaikais: jie dalyvauja tėvų susirinkimuose, lanko seminarus, mokymus ar kitus renginius, skirtus tėvams. Tyrimo tikslas: geriau pažinti tėvų (globėjų) patirtį ir požiūrį į psichiką veikiančias medžiagas, žinias ir gebėjimus kalbėtis su vaiku, informacijos šaltinius, dalyvavimą prevencijos veikloje, elgesį ir gyvenseną šeimoje.

              Atlikti tyrimai patvirtino, kad psichiką veikiančių medžiagų suvokimas visuomenėje yra nevienareikšmis. Kai kuie tėvai negalėjo išvardyti nė vienos psichiką veikiančios medžiagos arba nurodė žargoninius jų pavadinimus. Tik pusė respondentų pažymėjo, kad jiems pakanka informacijos apie psichiką veikiančias medžiagas. Žinių apie neteisėtai vartojamus (uždraustuosius) narkotikus respondentai dažniausiai gauna iš spaudos ar interneto. Mažiau negu pusė respondentų nurodė, kad žinių semiasi iš literatūros šaltinių, o dar kiti -  iš pažįstamų, bendradarbių, vaikų, nuogirdų. Tik penktadalis tėvų nurodė mokyklos pedagogus. Praktika  liudija, kad spaudoje ar internete pateikta informacija neretai būna nevienareikšmiška, formuojanti prieštaringus visuomenės požiūrius į alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo riziką. Ypač didelę žalą daro reklama.

Nepakankamai su vaikais apie rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes kalbama šeimoje. Šių medžiagų prieinamumas, paplitimo mastai rodo, kad šiandien jau pradinukas žino žodį narkotikas, dar nesuvokdamas jo reikšmės. Sunku su vaiku kalbėti, kai jis jau turi daug įvairios informacijos iš šalies. Tada tėvams reikia didelio apsiskaitymo, argumentacijos, kad įtikintų vaiką, kuris galvoja kitaip. Tik dažnai kalbant su vaiku galima tikėtis veiksmingumo. Absoliuti dauguma tėvų mano, kad jie yra kompetentingi kalbėtis su vaikais apie rūkymo ir alkoholio vartojimo problemas. Tačiau beveik pusė tėvų mano, kad kalbėti apie narkotikų vartojimo problemas jiems trūksta kompetencijos.

Dauguma tėvų nevisiškai suvokia paauglių rūkymo, alkoholio ar kitų narkotikų vartojimo mastus. Kai kurie jų mano, kad rūko, vartoja alkoholinius gėrimus, yra išbandę draudžiamuosius narkotikus absoliuti dauguma penkiolikamečių. Tuo tarpu kiti mano, kad tokių penkiolikamečių yra tik pavieniai, sudarantys nedaugiau kaip 1%. Suprantama, jie yra įsitikinę, kad problemos nėra. Todėl formuojasi klaidingas jų požiūris ir į prevenciją – nėra vartojimo, nereikia ir prevencijos. Atrodo, kad tai yra priežastis, jog vos 14%  tėvų (globėjų) yra  prevencijos programų dalyviai. Dauguma jų nurodė smurto, patyčių programas. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoms pastaruoju metu skiriamas mažesnis dėmesys, nors šių medžiagų vartojimas nesumažėjo. Tačiau tėvai sutinka su teiginiu, kad tėvų dalyvavimas daro teigiamą įtaką prevencijos veiksmingumui.

Tėvai niekada iki šiol nebuvo aktyvūs psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programų dalyviai ar vykdytojai. Jie labai nenoriai lankydavo ir lanko renginius tomis temomis. Tam visada randami pasiaiškinimai: neturiu laiko, trūksta kompetencijos, neišmanau, netikiu prevencijos veiksmingumu. Tačiau šis tyrimas stebina tėvų atsakymais, kad jiems trūksta informacijos, niekas jų nekviečia, neparagina. Jie netgi yra įsitikinę, kad prevencijos programos nevyksta. Kiti mano, kol ši problema jų šeimos neliečia, jiems visai nereikia dalyvauti prevencijos veikloje. Duomenys paliudija - tėvams reikia nuolatinio švietimo, kad galėtų veiksmingai dalyvauti prevencijoje. Įsitraukę į daugelį prevencijos priemonių, organizuojamų mokyklose, savivaldybėse, nevyriausybinių organizacijų programose, įvairiuose bendruomenės susibūrimuose, tėvai gali tapti vertingais ugdytojais, apsaugant vaikus nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir kitokio neprotingo elgesio. Trūkstant informacijos, iniciatyvos iš įvairių institucijų, prarandame dalį žmonių, kurie galėtų būti aktyvūs prevencijos programų vykdytojai.

Tyrime dalyvavusių respondentų šeimose bent vienas iš šeimos narių rūko, daugiau negu penktadalyje šeimų bent vienas šeimos narių piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.  Juk mūsų tradicija yra vartoti alkoholinius gėrimus, rūkyti. Mes gėrimės tais, kurie daug „pakelia“, „girti dar gali nuvairuoti mašiną“. Reikia  keisti tradicijas, nuostatas, o tai sunkus ir ilgas darbas. Tam gali padėti veiksminga psichiką veikiančių medžiagų vartojimo  prevencijos veikla. Tą turi remti ir šalies psichiką veikiančių medžiagų kontrolės politika bei strategija.

Tyrimas patvirtino, kad šalies vyriausybei reikia griežtinti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę ir parengti atitinkamas įstatymų pataisas, nepasiduodant spaudimui liberalizuoti alkoholio ir kitų narkotikų kontrolės bei prevencijos politiką ir strategiją.

Šalies vyriausybė daugiau turėtų dėmesio skirti šeimai, tokioms veiksmingoms prevencijos veikloms, kaip visuomenės užimtumas, laisvalaikis – neformalus švietimas, neformalus lavinimasis ir kitoms veikloms,  skirtoms visuomenės socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymui.

Reikėtų aktyvinti mokinių tėvus ir padėti jiems organizuoti ar aktyviai įsitraukti į tėvų bendruomenės savanorių grupes prie bažnyčių, mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir tt., kurios siektų vienyti tėvų ir bendruomenės suaugusiųjų jėgas bei  darytų įtaką kasdieniam vaikų gyvenimui. Kurti “Tėvai – tėvams” savitarpio paramos grupes, burtis šeimomis į judėjimus. Tėvų dalyvavimas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijoje gerina šeimos tarpusavio supratimą, mažina atotrūkį nuo realybės ir suartina tėvus su vaikais sprendžiant su šių medžiagų vartojimu susijusius klausimus. Tėvai išmoksta teisingai reaguoti į problemą, padidėja pasitikėjimas, daugiau galimybių, jog vaikai išvengs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų



Paprojekčio „Blaivi karta” mokslinė konsultantė

Dr. Aleksandra Genovaitė Davidavičienė